Sukčių kasdienybėje galima sutikti įvairių, tačiau draudikai dažniausiai fiksuoja tuos, kurie neteisėtai bando gauti išmokas nutikus nelaimei kelyje. Net mažiausias eismo įvykis sukelia pakankamai daug streso, o dar daugiau jo gali kilti sužinojus, kad tapote sukčių plano dalimi. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, šie metai jau muša rekordus – nuo metų pradžios iki spalio vidurio jau fiksuota beveik 900 sukčiavimo įvykių, o neteisėtai bandomos išgauti išmokos suma viršija 1,7 mln. eurų.
Auga sukčiavimo atvejų
Išsiaiškinti realias įvykių aplinkybes padeda vaizdo įrašai, nuotraukos iš įvykio vietos, finansiniai dokumentai ir kitos specialios priemonės.
„Būtent jų dėka matome, kad šiemet sukčiavimo įvykių yra itin gausu – 2020 metais per visus metus fiksavome virš 750 tokių įvykių, o šiemet, dar nesibaigus metams, jau turime 880 sukčiavimo atvejų“, – sako „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Anot draudimo eksperto, vidutinė neteisėtai bandomos gauti išmokos suma siekia 2 tūkst. eurų, o per šiuos metus neteisėtai gauti nepriklausančių draudimo išmokų jau bandyta už daugiau nei 1,7 milijonus eurų.
„Pernai per visus metus neteisėtai bandomų gauti išmokų suma beveik siekė 1,5 milijonus eurų, taigi akivaizdu, kad šiais metais nuostoliai jau yra ir bus didesni“, – situaciją komentuoja Artūras Juodeikis.
Klastojamos nuostolio aplinkybės
Draudimo įstatymas įpareigoja draudimo kompanijas tirti draudžiamuosius įvykius ir išmokėti draudimo išmokas tik tuo atveju, kai tam yra teisinis pagrindas. Kaip teigia Artūras Juodeikis, draudimo įmonėje dirba specializuotų darbuotojų komanda, kuri analizuoja abejonių keliančius atvejus.
„Svarbu paminėti, kad neišaiškinus tokių situacijų, žala galėtų būti priskiriama nukentėjusiam asmeniui, o tokiu atveju keistųsi jo draudimo įvykių istorija, vėliau tai turėtų įtakos draudimo kainai. Mūsų tikslas yra apsaugoti klientus nuo tokių situacijų, kurios kelia didžiulį stresą, tačiau žinoma ir patys piliečiai turėtų būti budrūs nutikus eismo įvykiui“, – pasakoja „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Anot jo, pati dažniausia schema yra, kai bandoma pasipelnyti didinant nuostolį, klastojant įvykio aplinkybes.
„Pavyzdžiui, kai apie žalą pranešantis asmuo nurodo su konkrečiu eismo įvykiu nesusijusius apgadinamus. Taip siekiama pasipelnyti pasinaudojant kito asmens civilinės atsakomybės draudimu. Vien tokių sukčiavimo tipų neteisėtai bandomų gauti išmokų suma šiais metais jau viršija 362 tūkst. eurų sumą“, – sako Artūras Juodeikis.
Avarijas sukelia ir tyčia
Kaip teigia draudikų atstovas, vairuotojai vis dažniau nukenčia nuo tų, kurie avarijas sukelia tyčia.
„Tokie sukčiai puikiai išmano kelių eismo taisykles ir naudojasi kitų eismo dalyvių neatsargumu ar eismo organizavimo ypatumais – pavyzdžiui sudėtingomis žiedinėmis sankryžomis, eismo juostų skaičiumi, parkavimu aikštelėse.
Tokiu atveju vairuotojai dažniausiai net nesupranta, kodėl įvyko susidūrimas. Klientai teigia, kad prieš atliekant manevrą buvo tikri, jog netrukdys kitiems eismo dalyviams, tačiau staiga iš kažkur atsirado kitas automobilis. Nutinka ir taip, kad sukčiai avarijas sukelia kelis kartus iš eilės tose pačiose vietose. Pagrįstai įtardami, kad aplinkybės gali būti klastojamos ar įvykis suskeltas tyčia – draudimo ekspertai perduoda žalos medžiagą tyrimui teisėsaugos institucijoms.
Tokie tyčiniai įvykiai gali sukelti ne tik finansinius nuostolius. Jei automobilyje yra mažų vaikų, vairuoja besilaukianti mama ar pagyvenęs žmogus – netikėto smūgio į automobilį sukeltas išgąstis gali sukelti rimtas pasekmes tiek vairuotojo, tiek keleivių sveikatai, ar net gyvybei“, – pasakoja „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Svarbu kuo ramiau žvelgti į situaciją
Artūras Juodeikis pataria, kad patekus į eismo įvykį visų pirma reikėtų stengtis nepasiduoti panikai, susikaupti ir viską įvertinti realistiškai.
„Sukčiai dažniausiai ir pasinaudoja ta efekto būsena, kuri apima įvykus nelaimingam eismo įvykiui. Todėl išties svarbu nusiraminti ir viską apgalvoti, o jei tik kyla mažiausiai įtarimas – skambinti policijos pareigūnams. Taip pat svarbu iškart pasidaryti eismo įvykio, automobilio padėties kelyje nuotraukų, kad jose būtų matomi kelio ženklai ir dangos ženklinimas.
Jei suprantate, kad esate nekaltas, o jus vis tiek bando kaltinti – tai gali būti ženklas, kad esate sukčių auka. Dar svarbu atkreipti dėmesį į bandymą susitarti ir atsiskaityti įvykio vietoje grynaisiais pinigais – jokiu būdu neatarčiau to daryti, jei kitas asmuo neturi automobilio dokumentų, nepagrįstai vilkina įvykio deklaracijos užpildymo procesą – tai gali reikšti, kad toks vairuotojas neturi draudimo poliso, kurį vilkinamo laiko metu bandoma įsigyti per trečius asmenis.
Jokiu būdu nepasirašinėkite dokumentų stresinėje situacijoje – žmonės gali tuo pasinaudoti, norėdami apgauti. Nusiraminkite, įvertinkite situaciją, jei reikia, pasitarkite su artimais žmonėmis, tik tada imkitės dokumentų pildymo“, – patarimais dalinasi Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Rolanda Lipnevičiūtė
AB „Lietuvos draudimas“ Komunikacijos vadovė
