Nuotrauka: Įmonės nuotrauka / Įmonės nuotrauka
Didiesiems Lietuvos miestams ruošiantis į gatves išleisti pirmuosius žaliuoju vandeniliu varomus autobusus, o šaliai brėžiant ambicingus šio švaraus kuro eksporto planus, visuomenės žinios apie ateities energetiką vis dar atsilieka nuo technologijų tempo. Reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė (52 proc.) šalies gyventojų apie žaliąjį vandenilį nežino nieko, o beveik 4 iš 10 teigiančiųjų, kad žino, vadovaujasi klaidingais įsivaizdavimais – mano, jog jis kasamas iš žemės gelmių arba gamtoje neegzistuoja ir yra sukurtas laboratorijoje.
Šalies gyventojų nuomonės tyrimą inicijavęs Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ pabrėžia, kad vandenilis jau nebėra tolimos ateities vizija. Bendrovė kartu su penkių Europos šalių partneriais šiuo metu projektuoja Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorių – apie 2,5 tūkst. kilometrų ilgio tarptautinę magistralę, kuri sujungs Suomiją, Baltijos šalis, Lenkiją bei Vokietiją ir leis mūsų regione iš saulės ir vėjo pagamintą energijos perteklių eksportuoti į didžiuosius Europos pramonės centrus. Europos Sąjungos strateginiu prioritetu pripažintas projektas žymi tektoninį lūžį visame energetikos sektoriuje – skaičiuojama, kad net 70 proc. visų naujų Europos dujų infrastruktūros projektų jau dabar sudaro vandenilio iniciatyvos.
„Amber Grid“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad net 75 proc. žinančiųjų apie vandenilį pritaria šios modernios energijos rūšies plėtojimui Lietuvoje bei jos eksportui. Vis dėlto tyrimas taip pat atskleidė, kad bazinės visuomenės žinios apie vandenilį nepakankamos ar net klaidingos.
Mano, kad žino, bet klysta
Tyrimas atskleidė, kad 52 proc. šalies gyventojų atvirai prisipažįsta apie žaliąjį vandenilį nieko nežinantys – nepriklausomai nuo lyties, pajamų lygio, gyvenamosios vietos, užsiėmimo ir amžiaus. Turintys pakankamai žinių teigia 10 proc. gyventojų, o 38 proc. sako žinantys, kas tai yra, bet nepakankamai, kad galėtų spręsti apie naudą ar trūkumus.
Vis dėlto 4 iš 10 respondentų, teigiančių, žinantys, kas yra vandenilis, vadovaujasi klaidingais įsivaizdavimais. Penktadalis jų mano, kad vandenilis išgaunamas iš požeminių telkinių – kaip nafta ar gamtinės dujos, panaši dalis įsitikinusi, jog tokios medžiagos gamtoje apskritai nėra ir ji sukurta dirbtinai.
„Kol vandenilis yra tik strateginė kryptis, pakanka bendro pritarimo – emocinis palaikymas yra puiki pradžia. Tačiau pereinant prie realių gamybos ir infrastruktūros darbų, bazinių žinių spragos greitai užsipildo nepagrįstomis baimėmis. Visuomenei tikrai nereikia gilių technologinių žinių, bet mūsų, kaip energetikos sektoriaus, pareiga yra paprastai atsakyti į esminius saugumo ir naudos klausimus“, – pabrėžia „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Siekiant išsklaidyti klaidingus įsitikinimus, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius ir būsimos vandenilio infrastruktūros vystytojas „Amber Grid“ primena esminius šios technologijos principus.
Kodėl gaminame gausiausią elementą Visatoje?
Fizine prasme vandenilis yra dujos. Nors tai gausiausias elementas Visatoje, Žemėje grynu pavidalu šios dujos neegzistuoja – vandenilis visada būna susijungęs su kitais elementais, pavyzdžiui, vandenyje ar organiniuose junginiuose. Norint panaudoti vandenilį pramonėje, energetikoje ar transporte, jį reikia „išlaisvinti“ atskiriant nuo kitų cheminių junginių. Tam naudojami įvairūs technologiniai procesai todėl sakoma, kad vandenilis gaminamas.
Technologinis lūžis
Vandenilis dešimtmečius naudojamas pramonėje kaip žaliava, pavyzdžiui, trąšų gamyboje, tačiau iki šiol jis dažniausiai buvo gaminamas iš iškastinių gamtinių dujų. Šiandienos technologinis lūžis siejamas būtent su žaliuoju vandeniliu. Jis gaminamas vandens elektrolizės būdu, naudojant tik atsinaujinančią saulės ir vėjo elektrą – vandens molekulė išskaidoma į vandenilį ir deguonį.
Žaliasis vandenilis veikia kaip švarios energijos „saugykla“: jis leidžia perteklinę saulės ir vėjo elektrą paversti dujomis, kurias galima ilgai kaupti, transportuoti magistraliniais dujotiekiais ir panaudoti ten, kur vien elektros nepakanka – dekarbonizuojant sunkųjį transportą, pramonę ar eksportuojant į kitas šalis.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą AB „Amber Grid“ užsakymu 2026 m. gegužės 27 – birželio 7 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu CAWI (internetinės apklausos) metodu apklausti 1006 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje Lietuvos teritorijoje. Tyrimo rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc.
