„Vairavimas didesniame mieste turi savų iššūkių. Vienas pagrindinių yra dėmesio išlaikymas. Kuo didesnis miestas – tuo spartesnis automobilių srautas. Atrodo vieną minutę leki ir skubi, o už kelių akimirkų jau stovi kamštyje. Toks kontrastingas judėjimas neleidžia atrasti važiavimo ritmo, kokį turi ilgoje kelionėje, o dėl to vairuotojai patys prisidaro problemų“, – sako lenktynininkas.
Anot jo, vairavimą mieste galima paversti visai kitokiu, išsprendus tris esmines problemas, tarp kurių pirmoji Lietuvoje – vis dėl ko atitenka mobiliajam telefonui, antra – tinkamam laiko planavimui ir trečia – vairavimo etiketui.
„Vairuotojai ima blaškytis, stovėdami grūstyje nenori gaišti brangaus laiko „nieko neveikdami” ir pradeda skaityti naujienas telefonuose, svajoja, kiti – dirba, supainioję biurą su automobiliu. Visam srautui staiga pajudėjus, nuolat matome tokių „užmigusių” vairuotojų, kurių lėta reakcija atsiliepia visiems už jų likusiems eismo dalyviams. Tokios klaidos, žmogiškas dalykas, bet susikaupimą vairuojant priskirčiau prie iššūkių, o pagrindine priežastimi to – telefoną“, – pažymi D. Butvilas.
Lenktynininkas pataria abejojantiems tuo ar norintiems įsitikinti, jog nepapuola tarp tokių, vakarais atkreipti dėmesį į telefono naudojimo trukmę, pasitikrinant ją programėlėse, o norintiems atsikratyti šio įpročio – telefoną laikyti nepatogioje ir sunkiai pasiekiamoje automobilio vietoje.
„Mobilusis įrenginys yra tapęs neatsiejamu mūsų kasdienybėje, nors turime pažangiausias technologijas mašinose. Neslėpsiu, su tuo susidūriau ir pats. Bet pradėjęs jį automobilyje laikyti ten, kur negalima taip paprastai pasiekti, greitai pakeičiau įpročius, o visus reikalus stengiuosi tvarkyti skambučio metu, laisvų rankų įrangos pagalba, bet ne rašant žinutes ar naršant telefone. Tereikėjo savaitės, šiam įpročiui atsikratyti“, – sako jis.
Anot jo, antroji problema, kurią dažnai daro ir pats – prastas laiko planavimas. Vilniui ir Kaunui sparčiai besitvarkant, vis sunkiau įvertinti, kiek laiko užtruks kelionė per miestą.
„Tad jeigu judi gerokai lėčiau nei tikėjaisi – pradedi skubėti, nervintis, vėluoti. O taisyklė paprasta, mieste nepriskubėsi. Todėl stengiuosi prie savo idealaus atvykimo laiko pridėti papildomas dešimt – penkiolika minučių ir startuoti anksčiau, nors ir ne visada pavyksta“, – sako sportininkas.
D. Butvilas pažymi, kad vairavimo kultūra ir mūsų elgesys keliuose, trečia tarp išskirtinų spūsčių problemų, kurią galima pakeisti labai paprastai.
„Mes, žmonės, esame gan juokingi sutvėrimai, jeigu pastovime vienoje vietoje 30 sekundžių, kažkodėl pradedame manyti, jog ta vieta jau mums priklauso. Taip juk nėra. Patariu visada įleisti kitus automobilius kurie paprašo persirikiuoti į „jūsų“ eilę – taip eismas juda daug greičiau ir sklandžiau. Visiems vairuotojams patarčiau išlikti kantriems ir mandagiems, „negailėti“ vietos kitiems eismo dalyviams“, – akcentuoja lenktynininkas.
Sportininko teigimu, priešingai nei kitose šalyse, Lietuvoje vairavimo kultūra dar nėra pakankamai aukšto lygio, nors ją pakelti – galime kiekvienas, nedėdami jokių didelių pastangų.
„Skaičius tų, kurie užleidžia pravažiuoti, pakeisti juostą, auga, tačiau dar ne taip, kaip norėtųsi. O būtent tai yra vienas geriausių sprendimų, padedantis kelionę mieste paversti malonia, o ne kančia, kaip kartais gali pasirodyti“, – sako jis.
- 10 įdomių faktų apie loterijas
- Akyliausi kiemo sargai – ne senjorai
- Sudoku Online: Žaisti sudoku internete
D. Butvilas pažymi, kad nors ir kartais esame šiauriečiai, vairavimo temperamentui artimi italams, tik skirtumas tarp tautų tas, kad nors italai yra karšto būdo, konfliktai pas juos būna daugiau „parodiniai“, pabaigoje dažniau palydimi atsiprašymais, o ne užgauliojimais.
„Kivirčų prie vaikų darželių vakare, vaikų pasiimti atvykusių tėvų Italijoje tikrai nepamatysi, bet pas mus – dar gali. Ir tikrai nesvarbu, ar tai bus itališkų, prancūziškų, ar japoniškų automobilių vairuotojai“, – sako jis.
Lietuvos keliais D. Butvilas važinėja su sportišku „Alfa Romeo Stelvio“ automobiliu: „Pastebėjau, kad persėdus į itališką automobilį perėmiau dalelę itališko temperamento – pradėjau važinėti greičiau, aktyviau manevruoti eisme ir žinoma, mažiau miegoti sankryžose. Juokinga, kad ir garso signalą panaudoju vis dažniau. Italai „pypsi“ nuolat, bet tai daro nepiktai. Mūsų vairuotojai Lietuvoje vis tiek yra šiauriečiai – jeigu pamatė, kad jam signalizuoja, dažnas įsižeis, pradės auklėti vienas kitą, ar dar blogiau – eis pasikalbėti. Aš į tai žiūriu lengvabūdiškiau – „pypsiu“ nepiktai ir be keiksmažodžių. Taigi, jeigu išgirsite garso signalą iš raudono itališko automobilio – labai nepykite, galite pamojuoti atgal ir pasisveikinti“, – juokiasi lenktynininkas.
Sportininkas atkreipia dėmesį, kad norint, jog miesto gatvės nebebūtų „garo nuleidimo“ vieta, tai spręsti reiktų ir kažkiek atsakingesniu valdžios žmonių požiūriu.
„Visiems trūksta saugios aplinkos sportinei praktikai, vairavimo treniravimui ir tobulinimui. Turime automobilių, turime mokytojų, instruktorių ir trenerių, bet neturime aikštelių praktikai. Šioje srityje smarkiai atsiliekame nuo vakarų“, – sako D. Butvilas.
