Nors per artimiausius dešimt metų persėsti prie elektromobilio vairo planuoja beveik pusė (46 proc.) lietuvių, ši dalis yra 4 proc. mažesnė nei pernai, rodo „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atliktos Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Pasak Vaidoto Gursko, „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo, tam įtakos greičiausiai turėjo pasaulinė energetikos krizė ir prastėjantys gyventojų ekonominiai lūkesčiai. Tačiau lietuviai išlieka didžiausi elektromobilių entuziastai Baltijos šalyse.
Nuo praėjusių metų kiek sumažėjo ir lietuvių, ketinančių elektromobilį įsigyti per artimiausius trejus metus, dalis. 2021 m. ji siekė 20 proc., o šiemet – 16 proc. Tiesa, ji vis tiek išlieka didesnė nei 2020-aisiais (10 proc.).
Šiemet daugiau gyventojų nei pernai taip pat teigė niekuomet neketinantys pirkti elektromobilio ir palaikantys automobilius su vidaus degimo varikliais. Pernai tokį atsakymą pasirinko dešimtadalis apklausos dalyvių, o šiemet – 14 proc. 2020-aisiais tokią poziciją išreiškė vos 6 proc. lietuvių.
Elektromobilių pirkti neketinančių, tačiau platesnį jų naudojimą palaikančių gyventojų dalis per metus beveik nepasikeitė. Šiemet, kaip ir pernai, ji siekė ketvirtadalį. Dešimtadalis gyventojų pernai ir šiemet teigė apie elektromobilio įsigijimą negalvosiantys dar bent artimiausius dešimt metų.
Nepaisant per metus kiek sumažėjusio entuziazmo elektromobilių atžvilgiu, lietuviai iš Baltijos šalių gyventojų išlieka labiausiai pasiryžę rinktis tvaresnes transporto priemones. Latvijoje per artimiausią dešimtmetį elektromobilį įsigyti planuoja 41 proc., o Estijoje – 37 proc. gyventojų. Per artimiausius trejus metus prie elektromobilio vairo persėsti ketina 13 proc. latvių ir 10 proc. estų.
„Net ir šiandienos iššūkių kontekste palaikymą elektromobiliams išreiškia didžioji Lietuvos visuomenės dalis. Daugelis žmonių suvokia, kad elektromobiliai neišvengiamai pakeis įprastus automobilius su vidaus degimo varikliais, o kuo greičiau šis perėjimas įvyks, tuo didesnės galimybės pasiekti ES ir kitų valstybių išsikeltus klimato tikslus ir apsaugoti planetą. Natūralu, kad svarstantiems apie elektromobilio įsigijimą nerimą gali kelti išaugusios elektros kainos, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, aktyviai vystantis atsinaujinančių išteklių energetikai, elektromobiliai išliks ne tik ekologiškesnėmis, bet ir ekonomiškesnėmis transporto priemonėmis nei įprasti automobiliai“, – sako V. Gurskas.
Jis pabrėžia, kad pastaruoju metu ženkliai augo ne tik elektros, bet ir degalų kainos. Tad manyti, kad energetikos krizė paveikė išskirtinai elektromobilių vairuotojus, neteisinga. Be to, banko atstovas teigia, kad elektromobiliams įsigyti toliau taikomos įvairios paskatos. Pavyzdžiui, „Citadele“ bankas elektromobilių įsigijimą finansuoja palankesnėmis sąlygomis. Valstybė elektromobilius įsigyjantiems fiziniams ir juridiniams asmenims suteikia iki 5 tūkst. eurų siekiančias kompensacijas.
Be to, gyventojai ir juridiniai asmenys taip pat jau gali pasinaudoti valstybės parama nuosavoms elektromobilių įkrovimo prieigoms įsirengti. Gyventojams įsirengiant įkrovimo stotelę individualiame name gali būti kompensuojama iki 40 proc., o daugiabučio garaže ar stovėjimo aikštelėje – iki 60 proc. išlaidų. Iš viso iki 2026 m. pirmo ketvirčio pabaigos šioms kompensacijoms numatyta skirti 45 mln. eurų.
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, elektromobilių šalyje įregistruojama vis daugiau. Šiemet iki spalio pradžios Lietuvoje buvo įregistruota 970 naujų ir 1 156 naudoti lengvieji automobiliai, varomi tik elektra. Pernai per tą patį laikotarpį įregistruoti 583 nauji ir 854 naudoti lengvieji elektromobiliai. Iš viso, šių metų spalio 1 d. duomenimis, Lietuvoje įregistruoti 6 724 grynieji elektromobiliai.
Baltijos šalių gyventojų apklausą apie planus įsigyti elektromobilį tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų rugsėjį. Kiekvienoje šalyje apklausta ne mažiau kaip po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.
Aurelija Grikinaitė-Čepėnienė
Korporatyvinės komunikacijos vadovė Lietuvoje
„Citadele“ bankas
